Semiotika (ištęstinės studijos)
|
|
Padalinys Filologijos fakultetas |
|
|
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai |
|
|
Studijų kryptis (šaka) Lingvistika |
|
|
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų magistras |
|
|
հܰ쳾ė 3 metai |
|
|
Studijų forma
šęپė
|
|
|
Studijų programos kreditai
120
|
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
3 071 EUR
|
Semiotika – modernus mokslas apie reikšmės kūrimo ir perdavimo sąlygas. Šios studijos leis:
- susipažinti su aktualiomis kultūros bei kalbos teorijomis ir reikšmių tyrinėjimo praktikomis, daugiausia – struktūralistinės pakraipos;
- nuodugniai susipažinti su A. J. Greimo semiotinės mokyklos metodo galimybėmis ir jų praktiniu pritaikymu;
- išmokti struktūriškai nagrinėti ir interpretuoti skirtingus reikšminius objektus: skirtingo pobūdžio naratyvus, literatūrinius tekstus (poeziją, apsakymus ir t. t.), atvaizdus, filmus, erdves, kasdienes praktikas, ritualus, reklaminę komunikaciją, gyvenimo stilius, viešąsias tapatybes;
- suprasti, kokią įtaką prasmės suvokimui daro socialinis-kultūrinis kontekstas;
- išmokti į tuos pačius reiškinius žvelgti iš skirtingų disciplinų perspektyvos, taip įgyjant tarpdisciplininį žvilgsnį.
Kodėl ši programa?
|
Karjera
|
„Stoti į semiotikos magistrantūrą nusprendžiau norėdama mesti iššūkį sau pačiai. Prieš tai baigiau žurnalistikos bakalauro studijas VU ir jau daugiau nei pusę gyvenimo dirbu žurnaliste, rašau ir rengiu laidas apie madą bei šiuolaikinį meną. Visad jaučiau, kad man aktualius kultūros reiškinius galėčiau apčiuopti įvairiapusiškiau, labiau įsigilindama į jų reikšmės ypatumus ir jų sąsajas su bendru kultūriniu lauku. Semiotiką iššūkiu pavadinau ne šiaip sau. Pirmaisiais studijų metais kasdieniais išgyvenimais tapo nepatogumas kažko nesupratus ar nesugebėjimas iš penkto karto suvokti skaitomų Greimo veikalų. Vis tik puikūs programos dėstytojai ir diskusijoms, klausimams atvira aplinka kiekvieną tokį „nesupratau“ leisdavo paversti naujomis žiniomis, o nuolatiniai skatinimai analizuoti asmeniškai artimus reiškinius sukūrė sąlygas naujai pamatyti dalykus, kuriuos buvau pratusi laikyti savaime suprantamais.“ Deimantė Bulbenkaitė, Semiotikos studijų programos alumnė |
„Su kiekvienu semestru vis labiau aiškėjo semiotikos kaip struktūralistinio metodo plačios taikymo galimybės, supratimas, kokią įtaką prasmės suvokimui daro kultūrinis kontekstas, daugėjo naujai atrastų ar kitaip pamatytų autorių, apskritai gilėjo pasaulio supratimas. Semiotikos programos dėstytojai ne tik teoriškai ir praktiškai pademonstruoja įvairių objektų interpretavimo galimybes, bet ir daugeliu atveju skatina permąstyti iš naujo turėtas žinias, pasiūlo leistis į mokymosi kelionę, kurios iššūkiai ir pergalės skatina augti tiek intelektualiai, tiek ir asmeniškai.“Rūta Vizbarienė, Semiotikos studijų programos alumnė |
„Semiotikos studijų programa buvo kaip ėjimas į kino teatrą užklupus nevilčiai, kai nuėjęs negyveni savo gyvenimo, bet pasislepi nuo jo kino teatro įsčiose. Semiotika buvo kaip ėjimas į kino teatrą, tik pagal dienotvarkę – iš dalies negyveni gyvenimo, kartu analizuoji ne savo gyvenimus, analizuoji tekstus, o tekstai, sakykime, kyla iš gyvenimo (kad ir kas tai būtų). Lūkesčių neturėjau, bet jie pasiteisino, kadangi laikas buvo praleistas. O lūkestis, kuris susikūrė ir išsipildė jau pradėjus studijuoti semiotiką, buvo šis – kad tai (semiotika) yra tas pats, kas kurti atskirus „pasaulėlius“ pasaulio visumoje, bet kita vertus – yra žiūrima, kaip sukonstruoti tekstai, kuo juose žaidžiama, kad būtų išsakyta tai, kas neišsakoma (daugiareikšmiška, pasauliška, dviprasmiška, daugiaprasmiška...). Semiotikai (ir dėstytojai, ir bendramoksliai, ir administratoriai), mano patyrimu, yra linksmi ir geranoriški žmonės.“Faustas Gasperavičius, Semiotikos studijų programos alumnas |
„Stoti į semiotikos magistrantūrą nusprendžiau norėdama mesti iššūkį sau pačiai. Prieš tai baigiau žurnalistikos bakalauro studijas VU ir jau daugiau nei pusę gyvenimo dirbu žurnaliste, rašau ir rengiu laidas apie madą bei šiuolaikinį meną. Visad jaučiau, kad man aktualius kultūros reiškinius galėčiau apčiuopti įvairiapusiškiau, labiau įsigilindama į jų reikšmės ypatumus ir jų sąsajas su bendru kultūriniu lauku. Semiotiką iššūkiu pavadinau ne šiaip sau. Pirmaisiais studijų metais kasdieniais išgyvenimais tapo nepatogumas kažko nesupratus ar nesugebėjimas iš penkto karto suvokti skaitomų Greimo veikalų. Vis tik puikūs programos dėstytojai ir diskusijoms, klausimams atvira aplinka kiekvieną tokį „nesupratau“ leisdavo paversti naujomis žiniomis, o nuolatiniai skatinimai analizuoti asmeniškai artimus reiškinius sukūrė sąlygas naujai pamatyti dalykus, kuriuos buvau pratusi laikyti savaime suprantamais.“
„Su kiekvienu semestru vis labiau aiškėjo semiotikos kaip struktūralistinio metodo plačios taikymo galimybės, supratimas, kokią įtaką prasmės suvokimui daro kultūrinis kontekstas, daugėjo naujai atrastų ar kitaip pamatytų autorių, apskritai gilėjo pasaulio supratimas. Semiotikos programos dėstytojai ne tik teoriškai ir praktiškai pademonstruoja įvairių objektų interpretavimo galimybes, bet ir daugeliu atveju skatina permąstyti iš naujo turėtas žinias, pasiūlo leistis į mokymosi kelionę, kurios iššūkiai ir pergalės skatina augti tiek intelektualiai, tiek ir asmeniškai.“
„Semiotikos studijų programa buvo kaip ėjimas į kino teatrą užklupus nevilčiai, kai nuėjęs negyveni savo gyvenimo, bet pasislepi nuo jo kino teatro įsčiose. Semiotika buvo kaip ėjimas į kino teatrą, tik pagal dienotvarkę – iš dalies negyveni gyvenimo, kartu analizuoji ne savo gyvenimus, analizuoji tekstus, o tekstai, sakykime, kyla iš gyvenimo (kad ir kas tai būtų). Lūkesčių neturėjau, bet jie pasiteisino, kadangi laikas buvo praleistas. O lūkestis, kuris susikūrė ir išsipildė jau pradėjus studijuoti semiotiką, buvo šis – kad tai (semiotika) yra tas pats, kas kurti atskirus „pasaulėlius“ pasaulio visumoje, bet kita vertus – yra žiūrima, kaip sukonstruoti tekstai, kuo juose žaidžiama, kad būtų išsakyta tai, kas neišsakoma (daugiareikšmiška, pasauliška, dviprasmiška, daugiaprasmiška...). Semiotikai (ir dėstytojai, ir bendramoksliai, ir administratoriai), mano patyrimu, yra linksmi ir geranoriški žmonės.“