蜜豆视频

Nauja pavard啪i懦 suteikimo praktika lau啪o tradicines visuomen臈s normas

Lietuvoje vardai vaikams da啪niausiai parenkami vadovaujantis asmeniniais t臈v懦 motyvais, o pavard啪i懦 parinkimas yra labiau apribotas. Nepaisant to, vis daugiau 拧eim懦 m奴s懦 拧alyje renkasi savo vaikams suteikti dvi pavardes.

艩i nauja praktika atspindi m奴s懦 visuomen臈je vykstan膷ius poky膷ius ir did臈jant寞 lygiateisi拧kum膮 拧eimoje, bet kartu kelia tiek teisini懦, tiek socialini懦 klausim懦. Kaip parinkti pavard臋 vaikui, kurio abu t臈vai turi dvigubas pavardes, kaip jas derinti, kokia seka jas ra拧yti ir kaip tai kei膷ia tradicines visuomen臈s normas?

Vard懦 laisv臈 鈥� kada ji ribojama?

鈥濼eis臈 寞 privataus ir 拧eimos gyvenimo gerbim膮 apima ir t臈v懦 teis臋 laisvai parinkti vard膮 (vardus) savo vaikui. Tod臈l teis臈 寞 拧寞 klausim膮 nesiki拧a tol, kol n臈ra gr臈sm臈s pa啪eisti moralini懦 norm懦. Lietuvoje vardams yra taikomi keli pagrindiniai reikalavimai. Pirmasis 鈥� vardas neturi paminti jo savininko garb臈s ir orumo. Tai, atsi啪velgdamas 寞 galim膮 vardo poveik寞 jo savininko, kaip visuomen臈je gyvenan膷ios asmenyb臈s, atei膷iai, vertina civilin臈s metrikacijos skyrius, kuriam yra pateikiamas t臈v懦 pra拧ymas registruoti vaiko vard膮. Antrasis 鈥� asmeniui Lietuvoje gali b奴ti suteikiama daugiausia du vardai. O tre膷iasis reikalavimas 鈥� vardas turi b奴ti suprantamas, para拧ytas lotyni拧kais ra拧menimis ir lietuvi拧kai i拧tariamas鈥�, 鈥� sako Vilniaus universiteto Teis臈s fakulteto d臈stytoja dr. Gabriel臈 Taminskait臈-Ko膷i奴n臈. Jei civilin臈s metrikacijos 寞staiga, kurioje t臈vai registruoja vaiko vard膮, mano, kad vardas gali tur臈ti neigiam膮 poveik寞, ji gali pra拧ym膮 registruoti vard膮 atmesti. Ta膷iau t臈vai turi teis臋 拧寞 sprendim膮 sk懦sti teismui.

Pagal Civilin寞 kodeks膮 vaikui vard膮 ir pavard臋 bendru sutarimu suteikia t臈vai arba 寞t臈viai. O kas nutinka, jei t臈vai neranda bendro sutarimo arba yra ne啪inomi? Mokslinink臈 paai拧kina, kad tokiais atvejais teis臋 suteikti vaikui vard膮 turi valstyb臈s institucijos: 鈥濶eradus bendro sutarimo tarp t臈v懦, teis臋 suteikti vard膮 ir (ar) pavard臋 turi teismas, nes savaime suprantama, kad bendro sutarimo netur臈jimas tarp t臈v懦 rei拧kia tam tikr膮 gin膷膮 d臈l pasirinkimo. Jei vaiko t臈vai n臈ra 啪inomi, teis臈 parinkti jam vard膮 ir pavard臋 tenka Valstyb臈s vaiko teisi懦 apsaugos ir 寞vaikinimo tarnybai 鈥� tokiu atveju yra plati laisv臈 parinkti ne tik vard膮, bet ir pavard臋.鈥�

Vardo ir pavard臈s keitimo galimyb臈s

Asmuo Lietuvoje turi teis臋 pasikeisti turim膮 vard膮 ir (ar) pavard臋. Tok寞 sprendim膮 lemia labai 寞vairios prie啪astys, ta膷iau, pasak Vilniaus universiteto tyr臈jos, jas galima suskirstyti 寞 dvi grupes: 鈥災� pirm膮j膮 patenka asmenys, siekiantys atsiriboti nuo ankstesn臈s tapatyb臈s, su kuria yra siejami tam tikri gyvenimo 寞vykiai, patirtys, paties asmens poelgiai ir kt. Antrojoje grup臈je yra asmenys, kuri懦 tikslas 鈥� susitapatinti su tam tikru artimu asmeniu ar 拧eima, gimine, atkurti kilm臈s ry拧寞.鈥�

T臈vai bendru sutarimu taip pat gali keisti savo vaik懦 vardus, bet jei vaikui yra daugiau nei 10 met懦, reikalingas ir jo paties ra拧ti拧kas sutikimas. Pats asmuo pasikeisti savo vard膮 ar pavard臋 gali nuo 16 met懦. Limito, kiek kart懦 bus kei膷iamas vaiko ar asmens vardas, n臈ra, ta膷iau asmuo, keisdamas vard膮, turi svariai argumentuoti vardo keitimo reikiamyb臋, nes tai n臈ra paprastas procesas. Jei asmuo siekia pasikeisti vard膮, jis gali rinktis bet kok寞 vard膮, atitinkant寞 anks膷iau min臈tus reikalavimus, tuo tarpu pavard臈s keitimo ribojimai Lietuvoje yra grie啪tesni. Pavard臋 kei膷iantis asmuo gali pasirinkti j膮 i拧 giminai膷i懦 ar prot臈vi懦 linijos, taip pat gali pasikeisti 寞 dvinar臋, susidedan膷i膮 i拧 abiej懦 t臈v懦 pavard啪i懦, arba santuokos atveju pasirinkti sutuoktinio pavard臋.

Auganti pasirinkimo laisv臈

Dr. G. Taminskait臈-Ko膷i奴n臈 atkreipia d臈mes寞, kad teisinis pavard啪i懦 suteikimo reglamentas Lietuvoje nuolatos liberal臈ja: 鈥濪ar ma啪iau nei prie拧 40 met懦 nebuvo leid啪iama moterims, sudaran膷ioms santuok膮, pasilikti savo pavard臈s, jeigu nesi, pvz., meno veik臈ja, kurios pavard臈 jau yra siejama su profesine veikla. Kita vertus, toks reguliavimas dar kart膮 patvirtina, kad asmens pavard臈 yra reik拧minga tapatyb臈s dalis ir apibr臈啪ia individ膮 visuomen臈s akyse, padeda j寞 i拧skirti, identifikuoti.鈥�

Teis臈s ekspert臈s teigimu, dar visai neseniai Lietuvoje atsiradusia laisve pasirinkti pavard臋 po santuokos yra pasinaudojama siekiant u啪tikrinti savo tapatyb臈s t臋stinum膮: 鈥炁爄ais laikais santuokos sudaromos statisti拧kai daug v臈lesniame am啪iuje nei prie拧 pus臋 am啪iaus ir seniau. Tod臈l asmenys, jauname am啪iuje kurdami savo profesin臋 karjer膮 ir v臈liau sudarydami santuok膮, nebenori prarasti turimos s膮sajos su j懦 nuveiktais darbais, u啪sitarnautu statusu.鈥�

D臈l 拧i懦 prie啪as膷i懦 populiar臈ja praktika, kai po santuokos moteris pasirenka dvigub膮, savo ir savo sutuoktinio, pavard臋. 鈥濼okiu pasirinkimu yra i拧saugomas ry拧ys su savo kilme, u啪tarnauta pozicija, tapatybe ir kartu, visiems 拧eimos nariams turint toki膮 pa膷i膮 pavard臋, u啪tikrinamas 拧eimos bendrumas鈥�, 鈥� sako mokslinink臈.

T臈v懦 pasirinkimo teis臈: viena ar dvi pavard臈s

Pagal esam膮 teisin寞 reguliavim膮 Lietuvoje asmuo gali tur臈ti tiek du vardus, tiek dvi pavardes. Kitaip nei kitose valstyb臈se, 寞skaitant kai kurias Europos S膮jungos nares, Lietuvoje yra nustatytas maksimalus dviej懦 vard懦 ir dviej懦 pavard啪i懦 ribojimas. 鈥濸avyzd啪iui, Pranc奴zijos teisinis reguliavimas numato galimyb臋 oficialiai registruoti daugiau nei du vardus, taigi dalies pranc奴z懦 tapatyb臈s dokumentuose nurodyti net trys vardai, nors kasdienyb臈je da啪niausiai naudojamas tik vienas i拧 j懦鈥�, 鈥� pasakoja Vilniaus universiteto Teis臈s fakulteto tyr臈ja.

Jei Lietuvoje abiej懦 t臈v懦 pavard臈s yra vienodos, pavyzd啪iui, vienas i拧 t臈v懦 po santuokos yra pasikeit臋s savo pavard臋 寞 kito sutuoktinio pavard臋, tuomet vaiko pavard臈 automati拧kai bus tokia pati. Jei t臈vai turi skirtingas pavardes, vaikui gali b奴ti suteikiama bet kuri i拧 t臈v懦 pavard啪i懦 arba jos abi. 鈥濲eigu mama Egl臈 Eglait臈 yra susituokusi su vaiko t臈vu Petru Petrai膷iu ir po santuokos tapo Egle Eglaite-Petraitiene, tai j懦 vaikui suteikiamos pavard臈s pasirinkimo galimyb臈s yra net keturios: (I) Eglaitis 鈥� tik pagal motinos mergautin臋 pavard臋, (II) Petraitis 鈥� tik pagal t臈vo pavard臋, (III) Eglaitis-Petraitis ir (IV) Petraitis-Eglaitis 鈥� pagal abiej懦 t臈v懦 pavardes鈥�, 鈥� paai拧kina mokslinink臈.

Lietuvoje n臈ra teisi拧kai reglamentuota, kuri i拧 pavard啪i懦 nurodoma pirma, o kuri antra, kai vaikui yra suteikiamos dvi pavard臈s. Pavard啪i懦 eili拧kumas taip pat, kaip ir pa膷ios pavard臈s ar j懦 skai膷ius, yra laisvas t臈v懦 pasirinkimas. Taip yra tod臈l, kad abiej懦 t臈v懦 teis臈s vaiko at啪vilgiu yra lygios. 鈥濪臈l 拧ios prie啪asties vienos praktikos parenkant vaikui pavard啪i懦 eili拧kum膮 tikrai n臈ra. Vis d臈lto tais atvejais, kai vaiko motina turi dvi pavardes, i拧 kuri懦 viena 寞gyta iki santuokos (t. y. da啪niausiai mergautin臈), o kita po santuokos su vaiko t臈vu, 寞prastai vaikui parenkamas toks pats dviej懦 pavard啪i懦 i拧d臈stymas, kaip motinos鈥�, 鈥� sako teisinink臈.

Be to, asmeniui po santuokos 寞gijus antr膮 pavard臋, jos vieta dviej懦 pavard啪i懦 eil臈je taip pat yra laisvas asmens, kuriam 拧i pavard臈 bus suteikta, pasirinkimas, nes teis臈s aktais n臈ra privalomai 寞tvirtinta, kuri pavard臈 turi b奴ti pirmoji, o kuri antroji. 鈥濪a啪nesni atvejai, kai sutuoktinio pavard臋 prie savo tur臈tos priduria 啪mona, o ne vyras. Ta膷iau n臈ra teisinio reguliavimo, kuris 寞tvirtint懦 reikalavim膮, kad sutuoktinio pavard臈 tur臈t懦 eiti po mergautin臈s pavard臈s 鈥� gali b奴ti ir atvirk拧膷iai. Tai yra remiantis tradicija visuomen臈je susiklos膷iusi praktika. Pagal teisin寞 reguliavim膮 vyras ir moteris santuokoje turi lygias teises. Tai galioja ir santuokos sudarymo metu, tod臈l n臈 viena pavard臈 jokiu at啪vilgiu n臈ra svarbesn臈 ar vir拧esn臈 u啪 kit膮鈥�, 鈥� pabr臈啪ia ekspert臈.

Daugiau variant懦 鈥� daugiau i拧拧奴ki懦

Lietuvoje dviej懦 pavard啪i懦 registravimas asmeniui yra gana nauja praktika, tod臈l ateityje galimi i拧拧奴kiai, kai santuok膮 sudarys du dvi pavardes jau turintys asmenys. Tik臈tina, kad i拧拧奴ki懦 kils ir tada, kai santuok膮 sudarys asmenys, kuri懦 tik vienas turi dvi pavardes, o kitas vien膮.

Anot dr. G. Taminskait臈s-Ko膷i奴n臈s, kadangi pagal Lietuvos teis臋 asmeniui galima tur臈ti ne daugiau nei dvi pavardes, kylantys i拧拧奴kiai bus susij臋 su per daug galim懦 pasirinkimo variant懦: 鈥濲eigu jau dabar yra numatyta, kas nutinka, kai t臈vai nepriima bendro sprendimo d臈l pavard臈s parinkimo vaikui esant keliems galimiems variantams, ir toki懦 nesutarim懦 praktikoje tikrai i拧kyla, tai neabejotina, kad turint dar daugiau pasirinkim懦 gin膷懦 gali kilti taip pat daugiau. Kita vertus, gali b奴ti visi拧kai prie拧ingai. Praktika suteikti vaikui dvi pavardes yra tikrai nauja, ir nors pastaraisiais metais vaik懦 su dviem pavard臈m vis daug臈ja, tarp vis懦 vaik懦 jie sudaro labai ma啪膮 dal寞.鈥�

D臈l to dviej懦 pavard啪i懦 suteikimo vaikams praktika formuojasi pama啪u 鈥� ir gali i拧augti 寞 naujas tradicijas. Jei ateityje tokie atvejai taps da啪nesni, tik臈tina, dvi pavardes turintiems t臈vams gal臈s atrodyti savaime suprantama, kad vaikui b奴t懦 perduodama po vien膮 i拧 j懦. 鈥炁絠noma, esamu reguliavimu n臈ra nustatyta, kad viena pavard臈 turi b奴ti vieno, o kita 鈥� kito i拧 t臈v懦. Tod臈l galimas ir toks variantas, kad Egl臈s Eglait臈s-Ievut臈s ir Petro Petrai膷io-Kazlausko vaikui bus suteikta dviguba pavard臈, pvz., tik pagal motin膮 ir jis bus Eglaitis-Ievutis arba tik pagal t臈v膮 ir tokiu atveju jis b奴t懦 Petraitis-Kazlauskas鈥�, 鈥� sako Vilniaus universiteto Teis臈s fakulteto d臈stytoja.

Tarp tradicijos, teis臈s ir pasirinkimo laisv臈s

鈥濶ors pavard臈s suteikimas yra t臈v懦 pasirinkimas, visuomen臈je vis dar 寞sitvirtinusi praktika, kad vaikui pavard臈 suteikiama tokia pati, kaip jo t臈vo. Taip manoma d臈l labai seno teisinio reguliavimo, pagal kur寞 vaiko pavard臈 buvo sutapatinama su t臈vyst臈s pripa啪inimu. I拧 to kil臋s ir vis dar da啪nas po啪i奴ris, kad t臈vas, pripa啪寞stantis savo vaik膮, suteikia jam ir savo pavard臋. Vis d臈lto teisi拧kai t臈vyst臈 ir motinyst臈 yra registruojamos vaiko gimimo liudijime ir tam reguliuoti yra skirtos atskiros teisinio reguliavimo normos. 艩is registravimas n臈ra privalomai susij臋s su vaikui parenkama ir suteikiama pavarde. Tod臈l vaiko pavard臈s siejimas su t臈vyste i拧 esm臈s yra moralinis bei emocinis ir aktualus bendruomen臈s (visuomen臈s) po啪i奴riu鈥�, 鈥� teigia teisinink臈.

Viena i拧 prie啪as膷i懦, kod臈l dviej懦 pavard啪i懦 suteikimas vaikui populiar臈ja, yra siekis 寞tvirtinti tiek motinos, tiek t臈vo ry拧寞 ir kilm臋 vaiko tapatyb臈je ir u啪tikrinti vaiko ry拧io su savo gimin臈s puse t臋stinum膮. D臈l to manoma, kad ateityje dvigubos pavard臈s vaikams bus suteikiamos da啪niau.

鈥炁絭elgiant 寞 ateities perspektyv膮, suprantama, kad taip pat formuosis tam tikros nera拧ytos taisykl臈s ir praktika visuomen臈je, kuri bus populiari ir priimtiniausia, sprend啪iant, kokias pavardes suteikti vaikams ir sutuoktiniams, kai santuok膮 sudarys arba vaik懦 kartu susilauks asmenys, jau turintys po dvi pavardes. Kitose valstyb臈se, tokiose kaip Pranc奴zija, Brazilija ir kt., tokia praktika yra jau sena ir ilgalaik臈鈥�, 鈥� svarsto tyr臈ja.

Vienose valstyb臈se gimusiam vaikui yra nedvejojant suteikiamos dvi pavard臈s pagal tradicin寞 eili拧kum膮, kitose pasitaiko daugiau 寞vairi懦 kombinacij懦. Ispani拧kojoje ir brazili拧kojoje tradicijoje mergait臈ms yra perduodamos moteri拧kos pavard臈s, o berniukams 鈥� vyri拧kos.

Tai galioja ne tik gimus vaikui, bet ir sudarant santuok膮. Pavyzd啪iui, Egl臈 Eglait臈-Ievut臈 sudar臈 santuok膮 su Petru Petrai膷iu-Kazlausku. Po santuokos Egl臈 tampa Eglaite-Kazlauskiene (ji i拧saugo savo motinos jai perduot膮 pavard臋, o jos vyras perduoda savo t臈vo jam perduot膮 pavard臋). Jiems gimusiems vaikams, tiek mergaitei, tiek berniukui, yra suteikiamos tokios pa膷ios pavard臈s. O jei u啪augusi dukra Rasa Eglait臈-Kazlauskait臈 sudaryt懦 santuok膮 su Jonu Jonai膷iu-Antanai膷iu, ji tapt懦 Rasa Eglaite-Antanaitiene. Tai rei拧kia, kad, Rasai gimus, jai suteiktoje dviguboje pavard臈je pirmoji pavard臈 buvo motinos, kuri膮 拧ioji gavo taip pat i拧 savo motinos, o antroji pavard臈 鈥� t臈vo. 艩i膮 po santuokos sudarymo Rasa pakei膷ia 寞 vyro antr膮j膮 pavard臋, t. y. t膮, kuri膮 jis 寞gijo i拧 savojo t臈vo.

鈥濾is d臈lto tokios pavard啪i懦 kombinacijos n臈ra teisi拧kai reglamentuojamos, o t臈ra tradicijomis paremta praktika. Kol kas sunku 寞sivaizduoti, kad Lietuvoje b奴t懦 寞manoma situacija, kai vaikui suteikiamos daugiau nei dvi pavard臈s, kadangi tai b奴t懦 per didel臈 apkrova tiek sistemai, tiek pa膷iam asmeniui. Ta膷iau, atsi啪velgiant 寞 tai, svarbu 拧viesti visuomen臋 apie t臈v懦 teises renkant vaikui vard膮 ir galimyb臋 jam suteikti dvi pavardes. Kitas svarbus aspektas 鈥� visuomen臈s po啪i奴ris, susiformav臋s per ilgus metus ir pastaruoju metu kintantis. Didesn臈 informacijos sklaida teigiamai prisid臈t懦 prie 拧io poky膷io, populiarinant pavard臈s suteikim膮 vaikui ne tik pagal t臈v膮, bet ir pagal motin膮鈥�, 鈥� apibendrina dr. G. Taminskait臈-Ko膷i奴n臈.