۶Ƶ

2025 | ruduo

Nauja pavardžių suteikimo praktika laužo tradicines visuomenės normas

Benita Kaselytė, Vilniaus universitetas

Sukurta: 27 spalio 2025

Nauja pavardžių suteikimo praktika laužo tradicines visuomenės normas

Benita Kaselytė, Vilniaus universitetas

Lietuvoje vardai vaikams dažniausiai parenkami vadovaujantis asmeniniais tėvų motyvais, o pavardžių parinkimas yra labiau apribotas. Nepaisant to, vis daugiau šeimų mūsų šalyje renkasi savo vaikams suteikti dvi pavardes.

Ši nauja praktika atspindi mūsų visuomenėje vykstančius pokyčius ir didėjantį lygiateisiškumą šeimoje, bet kartu kelia tiek teisinių, tiek socialinių klausimų. Kaip parinkti pavardę vaikui, kurio abu tėvai turi dvigubas pavardes, kaip jas derinti, kokia seka jas rašyti ir kaip tai keičia tradicines visuomenės normas?

Vardų laisvė – kada ji ribojama?

„Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima ir tėvų teisę laisvai parinkti vardą (vardus) savo vaikui. Todėl teisė į šį klausimą nesikiša tol, kol nėra grėsmės pažeisti moralinių normų. Lietuvoje vardams yra taikomi keli pagrindiniai reikalavimai. Pirmasis – vardas neturi paminti jo savininko garbės ir orumo. Tai, atsižvelgdamas į galimą vardo poveikį jo savininko, kaip visuomenėje gyvenančios asmenybės, ateičiai, vertina civilinės metrikacijos skyrius, kuriam yra pateikiamas tėvų prašymas registruoti vaiko vardą. Antrasis – asmeniui Lietuvoje gali būti suteikiama daugiausia du vardai. O trečiasis reikalavimas – vardas turi būti suprantamas, parašytas lotyniškais rašmenimis ir lietuviškai ištariamas“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė. Jei civilinės metrikacijos įstaiga, kurioje tėvai registruoja vaiko vardą, mano, kad vardas gali turėti neigiamą poveikį, ji gali prašymą registruoti vardą atmesti. Tačiau tėvai turi teisę šį sprendimą skųsti teismui.

akmenukai vardai

Pagal Civilinį kodeksą vaikui vardą ir pavardę bendru sutarimu suteikia tėvai arba įtėviai. O kas nutinka, jei tėvai neranda bendro sutarimo arba yra nežinomi? Mokslininkė paaiškina, kad tokiais atvejais teisę suteikti vaikui vardą turi valstybės institucijos: „Neradus bendro sutarimo tarp tėvų, teisę suteikti vardą ir (ar) pavardę turi teismas, nes savaime suprantama, kad bendro sutarimo neturėjimas tarp tėvų reiškia tam tikrą ginčą dėl pasirinkimo. Jei vaiko tėvai nėra žinomi, teisė parinkti jam vardą ir pavardę tenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai – tokiu atveju yra plati laisvė parinkti ne tik vardą, bet ir pavardę.“

Vardo ir pavardės keitimo galimybės

Asmuo Lietuvoje turi teisę pasikeisti turimą vardą ir (ar) pavardę. Tokį sprendimą lemia labai įvairios priežastys, tačiau, pasak Vilniaus universiteto tyrėjos, jas galima suskirstyti į dvi grupes: „Į pirmąją patenka asmenys, siekiantys atsiriboti nuo ankstesnės tapatybės, su kuria yra siejami tam tikri gyvenimo įvykiai, patirtys, paties asmens poelgiai ir kt. Antrojoje grupėje yra asmenys, kurių tikslas – susitapatinti su tam tikru artimu asmeniu ar šeima, gimine, atkurti kilmės ryšį.“

Tėvai bendru sutarimu taip pat gali keisti savo vaikų vardus, bet jei vaikui yra daugiau nei 10 metų, reikalingas ir jo paties raštiškas sutikimas. Pats asmuo pasikeisti savo vardą ar pavardę gali nuo 16 metų. Limito, kiek kartų bus keičiamas vaiko ar asmens vardas, nėra, tačiau asmuo, keisdamas vardą, turi svariai argumentuoti vardo keitimo reikiamybę, nes tai nėra paprastas procesas. Jei asmuo siekia pasikeisti vardą, jis gali rinktis bet kokį vardą, atitinkantį anksčiau minėtus reikalavimus, tuo tarpu pavardės keitimo ribojimai Lietuvoje yra griežtesni. Pavardę keičiantis asmuo gali pasirinkti ją iš giminaičių ar protėvių linijos, taip pat gali pasikeisti į dvinarę, susidedančią iš abiejų tėvų pavardžių, arba santuokos atveju pasirinkti sutuoktinio pavardę.

Auganti pasirinkimo laisvė

Dr. G. Taminskaitė-Kočiūnė atkreipia dėmesį, kad teisinis pavardžių suteikimo reglamentas Lietuvoje nuolatos liberalėja: „Dar mažiau nei prieš 40 metų nebuvo leidžiama moterims, sudarančioms santuoką, pasilikti savo pavardės, jeigu nesi, pvz., meno veikėja, kurios pavardė jau yra siejama su profesine veikla. Kita vertus, toks reguliavimas dar kartą patvirtina, kad asmens pavardė yra reikšminga tapatybės dalis ir apibrėžia individą visuomenės akyse, padeda jį išskirti, identifikuoti.“

Teisės ekspertės teigimu, dar visai neseniai Lietuvoje atsiradusia laisve pasirinkti pavardę po santuokos yra pasinaudojama siekiant užtikrinti savo tapatybės tęstinumą: „Šiais laikais santuokos sudaromos statistiškai daug vėlesniame amžiuje nei prieš pusę amžiaus ir seniau. Todėl asmenys, jauname amžiuje kurdami savo profesinę karjerą ir vėliau sudarydami santuoką, nebenori prarasti turimos sąsajos su jų nuveiktais darbais, užsitarnautu statusu.“

Dėl šių priežasčių populiarėja praktika, kai po santuokos moteris pasirenka dvigubą, savo ir savo sutuoktinio, pavardę. „Tokiu pasirinkimu yra išsaugomas ryšys su savo kilme, užtarnauta pozicija, tapatybe ir kartu, visiems šeimos nariams turint tokią pačią pavardę, užtikrinamas šeimos bendrumas“, – sako mokslininkė.

Tėvų pasirinkimo teisė: viena ar dvi pavardės

Pagal esamą teisinį reguliavimą Lietuvoje asmuo gali turėti tiek du vardus, tiek dvi pavardes. Kitaip nei kitose valstybėse, įskaitant kai kurias Europos Sąjungos nares, Lietuvoje yra nustatytas maksimalus dviejų vardų ir dviejų pavardžių ribojimas. „Pavyzdžiui, Prancūzijos teisinis reguliavimas numato galimybę oficialiai registruoti daugiau nei du vardus, taigi dalies prancūzų tapatybės dokumentuose nurodyti net trys vardai, nors kasdienybėje dažniausiai naudojamas tik vienas iš jų“, – pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tyrėja.

Pasas gimimo liudijimas

Jei Lietuvoje abiejų tėvų pavardės yra vienodos, pavyzdžiui, vienas iš tėvų po santuokos yra pasikeitęs savo pavardę į kito sutuoktinio pavardę, tuomet vaiko pavardė automatiškai bus tokia pati. Jei tėvai turi skirtingas pavardes, vaikui gali būti suteikiama bet kuri iš tėvų pavardžių arba jos abi. „Jeigu mama Eglė Eglaitė yra susituokusi su vaiko tėvu Petru Petraičiu ir po santuokos tapo Egle Eglaite-Petraitiene, tai jų vaikui suteikiamos pavardės pasirinkimo galimybės yra net keturios: (I) Eglaitis – tik pagal motinos mergautinę pavardę, (II) Petraitis – tik pagal tėvo pavardę, (III) Eglaitis-Petraitis ir (IV) Petraitis-Eglaitis – pagal abiejų tėvų pavardes“, – paaiškina mokslininkė.

Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota, kuri iš pavardžių nurodoma pirma, o kuri antra, kai vaikui yra suteikiamos dvi pavardės. Pavardžių eiliškumas taip pat, kaip ir pačios pavardės ar jų skaičius, yra laisvas tėvų pasirinkimas. Taip yra todėl, kad abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. „Dėl šios priežasties vienos praktikos parenkant vaikui pavardžių eiliškumą tikrai nėra. Vis dėlto tais atvejais, kai vaiko motina turi dvi pavardes, iš kurių viena įgyta iki santuokos (t. y. dažniausiai mergautinė), o kita po santuokos su vaiko tėvu, įprastai vaikui parenkamas toks pats dviejų pavardžių išdėstymas, kaip motinos“, – sako teisininkė.

Be to, asmeniui po santuokos įgijus antrą pavardę, jos vieta dviejų pavardžių eilėje taip pat yra laisvas asmens, kuriam ši pavardė bus suteikta, pasirinkimas, nes teisės aktais nėra privalomai įtvirtinta, kuri pavardė turi būti pirmoji, o kuri antroji. „Dažnesni atvejai, kai sutuoktinio pavardę prie savo turėtos priduria žmona, o ne vyras. Tačiau nėra teisinio reguliavimo, kuris įtvirtintų reikalavimą, kad sutuoktinio pavardė turėtų eiti po mergautinės pavardės – gali būti ir atvirkščiai. Tai yra remiantis tradicija visuomenėje susiklosčiusi praktika. Pagal teisinį reguliavimą vyras ir moteris santuokoje turi lygias teises. Tai galioja ir santuokos sudarymo metu, todėl nė viena pavardė jokiu atžvilgiu nėra svarbesnė ar viršesnė už kitą“, – pabrėžia ekspertė.

Daugiau variantų – daugiau iššūkių

Lietuvoje dviejų pavardžių registravimas asmeniui yra gana nauja praktika, todėl ateityje galimi iššūkiai, kai santuoką sudarys du dvi pavardes jau turintys asmenys. Tikėtina, kad iššūkių kils ir tada, kai santuoką sudarys asmenys, kurių tik vienas turi dvi pavardes, o kitas vieną.

Anot dr. G. Taminskaitės-Kočiūnės, kadangi pagal Lietuvos teisę asmeniui galima turėti ne daugiau nei dvi pavardes, kylantys iššūkiai bus susiję su per daug galimų pasirinkimo variantų: „Jeigu jau dabar yra numatyta, kas nutinka, kai tėvai nepriima bendro sprendimo dėl pavardės parinkimo vaikui esant keliems galimiems variantams, ir tokių nesutarimų praktikoje tikrai iškyla, tai neabejotina, kad turint dar daugiau pasirinkimų ginčų gali kilti taip pat daugiau. Kita vertus, gali būti visiškai priešingai. Praktika suteikti vaikui dvi pavardes yra tikrai nauja, ir nors pastaraisiais metais vaikų su dviem pavardėm vis daugėja, tarp visų vaikų jie sudaro labai mažą dalį.“

Dėl to dviejų pavardžių suteikimo vaikams praktika formuojasi pamažu – ir gali išaugti į naujas tradicijas. Jei ateityje tokie atvejai taps dažnesni, tikėtina, dvi pavardes turintiems tėvams galės atrodyti savaime suprantama, kad vaikui būtų perduodama po vieną iš jų. „Žinoma, esamu reguliavimu nėra nustatyta, kad viena pavardė turi būti vieno, o kita – kito iš tėvų. Todėl galimas ir toks variantas, kad Eglės Eglaitės-Ievutės ir Petro Petraičio-Kazlausko vaikui bus suteikta dviguba pavardė, pvz., tik pagal motiną ir jis bus Eglaitis-Ievutis arba tik pagal tėvą ir tokiu atveju jis būtų Petraitis-Kazlauskas“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja.

Tarp tradicijos, teisės ir pasirinkimo laisvės

„Nors pavardės suteikimas yra tėvų pasirinkimas, visuomenėje vis dar įsitvirtinusi praktika, kad vaikui pavardė suteikiama tokia pati, kaip jo tėvo. Taip manoma dėl labai seno teisinio reguliavimo, pagal kurį vaiko pavardė buvo sutapatinama su tėvystės pripažinimu. Iš to kilęs ir vis dar dažnas požiūris, kad tėvas, pripažįstantis savo vaiką, suteikia jam ir savo pavardę. Vis dėlto teisiškai tėvystė ir motinystė yra registruojamos vaiko gimimo liudijime ir tam reguliuoti yra skirtos atskiros teisinio reguliavimo normos. Šis registravimas nėra privalomai susijęs su vaikui parenkama ir suteikiama pavarde. Todėl vaiko pavardės siejimas su tėvyste iš esmės yra moralinis bei emocinis ir aktualus bendruomenės (visuomenės) požiūriu“, – teigia teisininkė.

Viena iš priežasčių, kodėl dviejų pavardžių suteikimas vaikui populiarėja, yra siekis įtvirtinti tiek motinos, tiek tėvo ryšį ir kilmę vaiko tapatybėje ir užtikrinti vaiko ryšio su savo giminės puse tęstinumą. Dėl to manoma, kad ateityje dvigubos pavardės vaikams bus suteikiamos dažniau.

„Žvelgiant į ateities perspektyvą, suprantama, kad taip pat formuosis tam tikros nerašytos taisyklės ir praktika visuomenėje, kuri bus populiari ir priimtiniausia, sprendžiant, kokias pavardes suteikti vaikams ir sutuoktiniams, kai santuoką sudarys arba vaikų kartu susilauks asmenys, jau turintys po dvi pavardes. Kitose valstybėse, tokiose kaip Prancūzija, Brazilija ir kt., tokia praktika yra jau sena ir ilgalaikė“, – svarsto tyrėja.

Vienose valstybėse gimusiam vaikui yra nedvejojant suteikiamos dvi pavardės pagal tradicinį eiliškumą, kitose pasitaiko daugiau įvairių kombinacijų. Ispaniškojoje ir braziliškojoje tradicijoje mergaitėms yra perduodamos moteriškos pavardės, o berniukams – vyriškos.

Tai galioja ne tik gimus vaikui, bet ir sudarant santuoką. Pavyzdžiui, Eglė Eglaitė-Ievutė sudarė santuoką su Petru Petraičiu-Kazlausku. Po santuokos Eglė tampa Eglaite-Kazlauskiene (ji išsaugo savo motinos jai perduotą pavardę, o jos vyras perduoda savo tėvo jam perduotą pavardę). Jiems gimusiems vaikams, tiek mergaitei, tiek berniukui, yra suteikiamos tokios pačios pavardės. O jei užaugusi dukra Rasa Eglaitė-Kazlauskaitė sudarytų santuoką su Jonu Jonaičiu-Antanaičiu, ji taptų Rasa Eglaite-Antanaitiene. Tai reiškia, kad, Rasai gimus, jai suteiktoje dviguboje pavardėje pirmoji pavardė buvo motinos, kurią šioji gavo taip pat iš savo motinos, o antroji pavardė – tėvo. Šią po santuokos sudarymo Rasa pakeičia į vyro antrąją pavardę, t. y. tą, kurią jis įgijo iš savojo tėvo.

„Vis dėlto tokios pavardžių kombinacijos nėra teisiškai reglamentuojamos, o tėra tradicijomis paremta praktika. Kol kas sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje būtų įmanoma situacija, kai vaikui suteikiamos daugiau nei dvi pavardės, kadangi tai būtų per didelė apkrova tiek sistemai, tiek pačiam asmeniui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, svarbu šviesti visuomenę apie tėvų teises renkant vaikui vardą ir galimybę jam suteikti dvi pavardes. Kitas svarbus aspektas – visuomenės požiūris, susiformavęs per ilgus metus ir pastaruoju metu kintantis. Didesnė informacijos sklaida teigiamai prisidėtų prie šio pokyčio, populiarinant pavardės suteikimą vaikui ne tik pagal tėvą, bet ir pagal motiną“, – apibendrina dr. G. Taminskaitė-Kočiūnė.